Latvijoje 2025 m. rugpjūtį 74 proc. mokėjimų buvo atlikta negrynaisiais, o 26 proc. – grynaisiais. Tačiau kartu mažėjo ir bekontakčių mokėjimų naudojimas. Kasdien bekontakčiais mokėjimais besinaudojančių gyventojų dalis per metus sumažėjo nuo 67 proc. iki 58 proc.

Estijoje situacija dar kitokia: banko kortelę renkasi 69 proc. gyventojų, telefoną ar išmanųjį laikrodį – 23 proc., o grynaisiais atsiskaito vos 8 proc.

Tad Baltijos šalių negalima vertinti kaip vienos mokėjimų rinkos. Nors visose trijose šalyse stiprėja skaitmeninių mokėjimų pozicija, vartotojų elgsena ir konkretūs pasirinkimai skiriasi.

Lengva susidaryti įspūdį, kad vartotojai pereina prie skaitmeninių apmokėjimų atsisakant grynųjų pinigų. Tačiau realybėje skaitmeniniai mokėjimai apima skirtingus įpročius – atsiskaitymą kortele, bekontakčius mokėjimus, mokėjimus per bankinę aplikaciją, QR kodus ar elektronines pinigines.

Vien tai, kad tam tikras mokėjimo būdas techniškai prieinamas rinkoje, dar nereiškia, kad vartotojai jį pasirinks ar naudos reguliariai. „Skaitmeninių mokėjimų augimas visame regione akivaizdus, tačiau būdas, kuriuo jis vyksta, skiriasi – ir šis skirtumas artimiausioje ateityje tik didės, o ne nyks. Latvija ir Estija jau dabar rodo, kad net panašios technologijos prigyja labai skirtingai“ – sako „Neopay“ e.komercijos vadovė Agnė Šaltenytė.

BNS inf.

Šilutės naujienų inf. 2026-09-20